Knygos paštu
Šiuo metu mūsų išleistas knygas galite įsigyti elektroninėje parduotuvėje
|
Apie knygą: Mes daug skaitome ir gerai žinome, ko norėtume savo vaikams. Tačiau kartais vien žinojimas mus sukausto, įkalina ir palieka bejėgius. Neužtenka žinoti, kur norime nukeliauti, svarbu atrasti ir keliukus, KAIP tai padaryti. Ši nuostabi knyga praplečia mūsų žinojimą per patyrimą. Ji atsako į klausimą „KAIP?“ Juk tikrasis pokytis ir vidinis augimas vyksta per patyrimą ir santykį, kuriame dalyvauja mūsų kūnas ir jausmai, kai galime tuo pat metu juoktis ir verkti, bijoti ir atrasti. Tad ši knyga – tai kelionė, į kurią išsiruošiame drauge su vaiku, kad susitiktume su tuo, kas baugina, išmoktume kurti, išjudintume tai, kas stingdo, ir iš naujo pažintume save ir vaiką. Mums reikia daugiau žaisti – ne tik vaikams, bet ir mums patiems, suaugusiems. Nes žaidimas – tai labai rimtas ir tikras gyvenimo ir savęs patyrimas, galintis atnešti džiaugsmo, lengvumo, galios, tikėjimo, pasitikėjimo. Skaitydami šią knygą mes vėl galime išmokti žaisti ir kurti. Psichologė Sigita Valevičienė |
|
Autorė Aletha Solter – šveicarų kilmės raidos psichologė, gyvenanti Amerikoje, pietų Kalifornijoje. Ji studijavo Šveicarijoje, Ženevoje, pas dr. Jeaną Piaget (Žaną Piažė), ten įgijo žmogaus biologijos magistrės laipsnį. Vėliau Kalifornijos universitete apsigynė daktaro disertaciją. Šiuo metu A. Solter plačiai žinoma kaip prieraišumo, traumos, nebaudžiamosios disciplinos ekspertė, ji yra įkūrusi Sąmoningos tėvystės institutą (Aware Parenting Institute – www.awareparenting.com), parašiusi penkias knygas, jau išverstas į daugybę užsienio kalbų.
Apie knygą: Kasdienybėje dažniausiai esame įpratę kovoti su verksmu – savo pačių, vaikų, artimųjų… Tad ši knyga bus tarsi gaivus oro gurkšnis, primenantis mums, kas kūno psichoterapijoje geriausiai padeda išsijudinti iš sąstingio, išsivalyti besikaupiančias emocines nuosėdas. Čia žengiamas dar vienas svarbus žingsnis – po mažytį lopinėlį atskleidžiama, kaip būtų galima padėti savo artimajam išsiverkti. Knygoje paaiškinama, kodėl svarbu neišsigąsti ir nestabdyti emocinės iškrovos per anksti. Ir tai iš tiesų yra fantastiškas indėlis į žmonių psichinės sveikatos kūrimą ir pagalbą vienas kitam kasdienėse situacijose. Rekomenduočiau visiems, kas kada nors svarstė, ką daryti, kai šalia manęs verkia brangus žmogus, arba kodėl šalia manęs niekas niekada neverkia. Puiki ir sąmonę plečianti knyga. Dr. Agnė Matulaitė, psichologė - psichoterapeutė, Londono Birkbecko universiteto tyrimų garbės narė |
Maždaug kas penktas žmogus yra priskiriamas prie itin jautrių asmenybių. Tai reiškia, kad jo nervų sistema daug jautresnė nei kitų žmonių: jį gerokai stipriau paveikia aplinkinių nuotaikos ir triukšmas, didelę įtaką turi nenuspėjamos situacijos ir dezorganizacija.
Itin jautrus žmogus gyvena labai turtingą vidinį gyvenimą, net ir nedideli įvykiai jo vaizduotėje tarsi įjungia įtempto veiksmo filmą. Taigi, toks žmogus daug greičiau patiria stimuliacijos perviršį. Prireikia atsitraukti, pabūti ramiai, „suvirškinti“, kas įvyko.
Ilse Sand
„Mylėk save“ – tai pirmoji danų autorės knyga apie jautrius žmones (2010 metais pasirodė pirmasis leidimas, o 2014-aisiais knyga papildyta ir perleista antrąjį kartą). Ji iškart tapo viena perkamiausių knygų Danijoje bei Švedijoje ir imta versti į kitas kalbas.
Ilse Sand (Ilzė Sen) yra baigusi teologijos studijas Orhuso (Aarhus) universitete. Čia parašė ir savo baigiamąjį darbą, kuriame rėmėsi C. G. Jungo ir S. Kierkegaard’o filosofija. Vėliau studijavo psichoterapiją, pradėjo rašyti knygas apie itin jautrius žmones, psichologijos, saviugdos knygas. Šiuo metu dirba supervizore, ugdančiąja vadove, lektore bei terapeute.
------
Ilses Sand knyga lietuvių skaitytojui šiuo metu labai aktuali. Per pastaruosius keletą metų pasirodė daugiau informacijos apie itin didelį jautrumą. Jautrūs žmonės mūsų šalyje jau ima identifikuoti save, tačiau jiems svarbu ne tik suprasti savo skirtybes, bet ir išmokti susidoroti su konkrečiais sunkumais. To ir moko šis labai įdomus, aiškus ir išsamus vadovas, puikiai papildydamas tokias knygas, kaip E. Aroono „Itin jautrus asmuo“ ir S. Caino „Tyla“.
Genovaitė Petronienė,
psichologė psichoterapeutė
Milijardai laiškų, keli šimtai milijonų tiklaraščio įrašų, trumposios žinutės, tekstiniai pranešimai – šiandien rašome daugiau nei bet kada. Svajonė tapti rašytoju Vakarų pasaulyje jau įgyvendinta – rašome kiekvienas. Dabar galima siekti naujos svajonės – tapti geru rašytoju. Tokiu, kurio mintys skamba net ir užvertus puslapį, kurio sukurti vaizdiniai ir jausmai lydi metų metus. Kaip? Pirma – reikia rašyti. Antra – skaityti. Trečia – skaityti apie rašymą.
Nathalie Goldberg „Apie rašymą: kaip išlaisvinti vidinį rašytoją“ – knygų apie rašymą „biblija“. Įkvepianti, lengva ir poetiška, su trupučiu „dzen“ ir trupučiu „dzin“, su asmeninėmis istorijomis ir įkvepiančiais pavyzdžiais. Ji kviečia rašyti. Ir, kas dar svarbiau, rašyti geriau.
Aldona Steponavičiūtė, straipsnių autorė, Kauno technologijos universiteto kūrybinio rašymo dėstytoja
Nathalie Goldberg „Apie rašymą: kaip išlaisvinti vidinį rašytoją“ – knygų apie rašymą „biblija“. Įkvepianti, lengva ir poetiška, su trupučiu „dzen“ ir trupučiu „dzin“, su asmeninėmis istorijomis ir įkvepiančiais pavyzdžiais. Ji kviečia rašyti. Ir, kas dar svarbiau, rašyti geriau.
Aldona Steponavičiūtė, straipsnių autorė, Kauno technologijos universiteto kūrybinio rašymo dėstytoja
Tekstas knygos nugarėlėje:
Psichologės psichoterapeutės sukurta knygelė skirta 4–12 metų vaikams, o galbūt ir vyresniems, turintiems tą pačią bėdą kaip ir ežiukas Poviliukas – baimę. Ši pasakaitė – apie ežiuko mėginimą įveikti ir prisijaukinti savo baimę. Pabaigoje rasite keletą patarimų.
***
Baimė – nemaža mūsų gyvenimo dalis. Ji ypač didelė vaikystėje, kada tamsa, miegas, nepažįstamieji ar net, pavyzdžiui, karvė, gali atrodyti be galo siaubingi. Džiaugiuosi šia knygele, mokančia, kaip jautriai ir šiltai galime padėti vaikams (ir ne tik jiems) susipažinti ir susidraugauti su savo baime…
Psichologė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė
***
Ši knygelė – tai unikali ir labai paprasta pagalba vaikučiams ir jų tėveliams, susiduriantiems su nelengvais baimės išgyvenimais. Autorė pasakos forma moko, kaip pažiūrėti baimei į akis: kai įtaiga nebepadeda, padeda supratimas „aš – kaip ir tu“ (atkreipkite, dėmesį, ką senelis pasakoja anūkui apie savo patirtį) bei esamų išgyvenimų pripažinimas.
Perskaitę pasaką, būtinai leiskite vaikui atsakyti į autorės užduotą klausimą, kartu pafantazuokite, padiskutuokite.
Vaikų ir paauglių psichologė psichoterapeutė Ramunė Žumbakienė
Psichologės psichoterapeutės sukurta knygelė skirta 4–12 metų vaikams, o galbūt ir vyresniems, turintiems tą pačią bėdą kaip ir ežiukas Poviliukas – baimę. Ši pasakaitė – apie ežiuko mėginimą įveikti ir prisijaukinti savo baimę. Pabaigoje rasite keletą patarimų.
***
Baimė – nemaža mūsų gyvenimo dalis. Ji ypač didelė vaikystėje, kada tamsa, miegas, nepažįstamieji ar net, pavyzdžiui, karvė, gali atrodyti be galo siaubingi. Džiaugiuosi šia knygele, mokančia, kaip jautriai ir šiltai galime padėti vaikams (ir ne tik jiems) susipažinti ir susidraugauti su savo baime…
Psichologė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė
***
Ši knygelė – tai unikali ir labai paprasta pagalba vaikučiams ir jų tėveliams, susiduriantiems su nelengvais baimės išgyvenimais. Autorė pasakos forma moko, kaip pažiūrėti baimei į akis: kai įtaiga nebepadeda, padeda supratimas „aš – kaip ir tu“ (atkreipkite, dėmesį, ką senelis pasakoja anūkui apie savo patirtį) bei esamų išgyvenimų pripažinimas.
Perskaitę pasaką, būtinai leiskite vaikui atsakyti į autorės užduotą klausimą, kartu pafantazuokite, padiskutuokite.
Vaikų ir paauglių psichologė psichoterapeutė Ramunė Žumbakienė
Tekstas knygos nugarėlėje:
Nors apie vaikystę paprastai kalbama kaip apie šviesų, nerūpestingą ir laimingą gyvenimo laikotarpį, dažnam vaikui šeimoje, mokykloje tenka susidurti su priešiška aplinka, negeranoriškais ar tiesiog nepakankamai supratingais suaugusiais, patirti baimę, kaltę, vienatvę, netektis. Šie patyrimai gali sukelti įvairių psichologinių simptomų, trikdyti sklandžią vaiko asmenybės raidą. Tokiomis situacijomis išeiti iš aklavietės vaikui gali padėti kvalifikuotas psichoterapeutas – žmogus, mokantis įvertinti vaiko sunkumus ir profesionaliai taikyti tinkamus psichoterapijos metodus, o svarbiausia – sugebantis būti su vaiku jo patyrimo erdvėje, jį išklausyti, suprasti. Geštalto psichoterapijos atstovė Violet Oaklander nuostabioje knygoje „Langas į vaiko pasaulį“, remdamasi savo ilgamete patirtimi, labai paprastai, tačiau giliai ir teoriškai pagrįstai aprašo vaikų psichoterapijos metodus ir jų taikymo ypatumus įveikiant tokius sunkumus, kaip hiperaktyvumas, stresas, būklės po traumuojančių išgyvenimų, nesaugumo jausmas, žemas savęs vertinimas ir kita. Knygoje gausu pavyzdžių, kaip psichoterapeutė kūrybiškai panaudoja piešimą, lipdymą, pasakojimų kūrimą, vaidinimą, padėdama vaikams įsisąmoninti savo patyrimą, įveikti slogius išgyvenimus ir atrasti takelį vidinės laisvės bei savo galimybių įgyvendinimo link.
Ši knyga turėtų sudominti pirmiausia vaikų psichologus bei psichoterapeutus, tačiau jos skaitytoju gali tapti bet kas, kam smalsu žvilgterėti pro išminties langą į vaikystę – ir savo, ir apskritai žmogaus.
Dr. Vitalija Lepeškienė
Turinys
Pratarmė
Įvadas
Fantazija
Piešinys ir vaizduotė
Tavo pasaulis spalvomis, formomis ir linijomis; Šeimos piešiniai; Rožės krūmas; Keverzonės; Pykčio piešiniai; Mano savaitė, mano diena, mano gyvenimas; Kraiglionės; Spalvos, kreivės, linijos ir formos; Grupės piešinys; Piešinys laisva tema; Tapyba; Tapymas pirštais; Tapymas kojomis
Mano darbo modelis
Daugiau idėjų fantazijai ir piešimui
Gaminiai
Molis; Kitos užduotys su moliu; Plastilinas; Tešla; Vanduo; Skulptūros ir konstrukcijos
Medis ir instrumentai; Koliažas; Paveikslėliai; Būrimo kortos
Istorijos, poezija, lėlės
Istorijos; Knygos; Rašymas; Poezija; Marionetės (lėlės); Lėlių vaidinimai
Jutiminis patyrimas
Lietimas; Regėjimas; Garsas; Muzika; Skonis; Kvapas; Intuicija; Jausmai; Relaksacija; Meditacija; Kūno judėjimas
Vaidyba
Improvizacijos; Lietimas; Regėjimas; Garsas; Kvapas; Skonis; Kūnas; Situacijų pantomima; Personažai; Improvizacijos su tekstu; Sapnai; Tuščia kėdė; Priešingybės
Žaidimų psichoterapija
Smėlio dėžė; Žaidimai; Projekciniai testai kaip psichoterapinė priemonė
Psichoterapijos procesas
Vaikas ateina pas psichoterapeutą; Pirmasis susitikimas; Kaip atrodo mano kabinetas; Psichoterapijos procesas; Pasipriešinimas; Užbaigimas
Specifinės elgesio problemos
Agresija; Pyktis; Hiperaktyvus vaikas; Uždaras vaikas; Baimės; Specifinės stresą keliančios situacijos arba traumuojantys patyrimai; Fiziniai simptomai; Nesaugumas; Priekabumas; Perdėtas pataikavimas; Vienišius; Vienatvė; Vaikas, gyvenantis realybėje ir už jos ribų; Autizmas; Kaltė ; Savivertė; Savęs suvokimas; Savivaizdis
Kiti pastebėjimai
Grupės; Paaugliai; Suaugusieji; Vyresnio amžiaus žmonės; Broliai ir seserys; Labai maži vaikai; Šeima; Mokyklos, mokytojai ir mokymas; Lytinė diskriminacija
Asmeninės pastabos
Apie autorę
Literatūros sąrašas
Nors apie vaikystę paprastai kalbama kaip apie šviesų, nerūpestingą ir laimingą gyvenimo laikotarpį, dažnam vaikui šeimoje, mokykloje tenka susidurti su priešiška aplinka, negeranoriškais ar tiesiog nepakankamai supratingais suaugusiais, patirti baimę, kaltę, vienatvę, netektis. Šie patyrimai gali sukelti įvairių psichologinių simptomų, trikdyti sklandžią vaiko asmenybės raidą. Tokiomis situacijomis išeiti iš aklavietės vaikui gali padėti kvalifikuotas psichoterapeutas – žmogus, mokantis įvertinti vaiko sunkumus ir profesionaliai taikyti tinkamus psichoterapijos metodus, o svarbiausia – sugebantis būti su vaiku jo patyrimo erdvėje, jį išklausyti, suprasti. Geštalto psichoterapijos atstovė Violet Oaklander nuostabioje knygoje „Langas į vaiko pasaulį“, remdamasi savo ilgamete patirtimi, labai paprastai, tačiau giliai ir teoriškai pagrįstai aprašo vaikų psichoterapijos metodus ir jų taikymo ypatumus įveikiant tokius sunkumus, kaip hiperaktyvumas, stresas, būklės po traumuojančių išgyvenimų, nesaugumo jausmas, žemas savęs vertinimas ir kita. Knygoje gausu pavyzdžių, kaip psichoterapeutė kūrybiškai panaudoja piešimą, lipdymą, pasakojimų kūrimą, vaidinimą, padėdama vaikams įsisąmoninti savo patyrimą, įveikti slogius išgyvenimus ir atrasti takelį vidinės laisvės bei savo galimybių įgyvendinimo link.
Ši knyga turėtų sudominti pirmiausia vaikų psichologus bei psichoterapeutus, tačiau jos skaitytoju gali tapti bet kas, kam smalsu žvilgterėti pro išminties langą į vaikystę – ir savo, ir apskritai žmogaus.
Dr. Vitalija Lepeškienė
Turinys
Pratarmė
Įvadas
Fantazija
Piešinys ir vaizduotė
Tavo pasaulis spalvomis, formomis ir linijomis; Šeimos piešiniai; Rožės krūmas; Keverzonės; Pykčio piešiniai; Mano savaitė, mano diena, mano gyvenimas; Kraiglionės; Spalvos, kreivės, linijos ir formos; Grupės piešinys; Piešinys laisva tema; Tapyba; Tapymas pirštais; Tapymas kojomis
Mano darbo modelis
Daugiau idėjų fantazijai ir piešimui
Gaminiai
Molis; Kitos užduotys su moliu; Plastilinas; Tešla; Vanduo; Skulptūros ir konstrukcijos
Medis ir instrumentai; Koliažas; Paveikslėliai; Būrimo kortos
Istorijos, poezija, lėlės
Istorijos; Knygos; Rašymas; Poezija; Marionetės (lėlės); Lėlių vaidinimai
Jutiminis patyrimas
Lietimas; Regėjimas; Garsas; Muzika; Skonis; Kvapas; Intuicija; Jausmai; Relaksacija; Meditacija; Kūno judėjimas
Vaidyba
Improvizacijos; Lietimas; Regėjimas; Garsas; Kvapas; Skonis; Kūnas; Situacijų pantomima; Personažai; Improvizacijos su tekstu; Sapnai; Tuščia kėdė; Priešingybės
Žaidimų psichoterapija
Smėlio dėžė; Žaidimai; Projekciniai testai kaip psichoterapinė priemonė
Psichoterapijos procesas
Vaikas ateina pas psichoterapeutą; Pirmasis susitikimas; Kaip atrodo mano kabinetas; Psichoterapijos procesas; Pasipriešinimas; Užbaigimas
Specifinės elgesio problemos
Agresija; Pyktis; Hiperaktyvus vaikas; Uždaras vaikas; Baimės; Specifinės stresą keliančios situacijos arba traumuojantys patyrimai; Fiziniai simptomai; Nesaugumas; Priekabumas; Perdėtas pataikavimas; Vienišius; Vienatvė; Vaikas, gyvenantis realybėje ir už jos ribų; Autizmas; Kaltė ; Savivertė; Savęs suvokimas; Savivaizdis
Kiti pastebėjimai
Grupės; Paaugliai; Suaugusieji; Vyresnio amžiaus žmonės; Broliai ir seserys; Labai maži vaikai; Šeima; Mokyklos, mokytojai ir mokymas; Lytinė diskriminacija
Asmeninės pastabos
Apie autorę
Literatūros sąrašas
Paul Pearsall "Psichologai irgi klysta"
Iš anglų kalbos vertė Julius Kvedarauskas. Puslapių skaičius – 240.
Pasaulyje pripažintas neuropsichologas, filosofijos daktaras, universiteto profesorius Paulas Pearsallas taip pat yra ir septyniolikos knygų bei daugiau nei 200 mokslinių straipsnių autorius. Visą gyvenimą jis siekė plačiai dalintis platesniam žmonių ratui sunkiai prieinamomis asmeninėmis ir mokslinėmis žiniomis. Paulas Pearsallas skatino kritiškai vertinti tiek naujausius mokslo tyrimus, tiek ir visuotinai pripažintas tiesas, ypač savipagalbos, psichologijos ir medicinos srityse. Už savo veiklą jis buvo ne kartą apdovanotas įvairiomis premijomis, tačiau labiausiai vertino savo darbe sutiktų žmonių asmenines patirtis.
Gydytojas pajuokavo, jog šią knygą perskaičiusiam psichologui telieka pasikarti. Tačiau kai perskaičiau knygą, sustiprėjo noras gyventi. Mėgautis gyvenimu. Skanauti knygas. Ne ryti, bet sukramtyti jose pateikiamą sielos ir proto maistą. Nebekimšti į save savipagalbos „mėsainių“, nuo kurių lūžta knygynų lentynos.
Vertėjas, psichologas Julius Kvedarauskas
Kartais nelengva atskirti paprastumą nuo banalumo, aiškumą nuo primityvumo. Taip pat nėra lengva atskirti populiariąją psichologiją nuo komercinio psichologinio „popso“. Ši knyga gali tapti puikia patarėja, padedančia atsirinkti iš daugelio šiuo metu madingų ir populiarių psichologijos knygų. Ją vertėtų perskaityti tiems, kurie mėgsta visokius „tobulėjimus“, „asmenybės augimus“ ir greitos laimės paieškas. Psichologai irgi neturėtų aplenkti šios knygos, kad galėtų atsakingiau rekomenduoti psichologinę literatūrą savo klientams.
Psichoterapeutas Robertas Petronis
Olegas Lukjanovas "Psichoterapija - tai ne tai, ko jūs tikitės"
Ši nedidelė, bet turtinga prof. O. Lukjanovo knyga – apie psichoterapiją kaip ypatingą sustojimą, kai atsiveria galimybė kurti laiką pilnesniam, laisvesniam ir sėkmingesniam gyvenimui. Tai ypač svarbu dabar, kai daugelis žmonių tikisi kažką pakeisti savyje ar gyvenime, nestabdydami savo bėgimo nežinia kur.
Prof. Rimantas Kočiūnas
Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas
Turinys
Pratarmė
Psichoterapija, apie kurią kalbama
Psichoterapija – tai ne tai, ko jūs tikitės
Teorija
Psichoterapija – tai ne tai, ko jūs tikitės
Praktika
Apie psichoterapiją, kuri jūsų laukia
Atsiprašymas
Išvados
Pabaigos žodis. Pratęsimas
Liudmila Lebedeva "DAILĖS TERAPIJA: teorija ir praktika"
Knygos autorė – pedagogikos mokslų daktarė, profesorė. Dirbdama mokslinį darbą, Liudmila Lebedeva daug laiko skiria ir praktinei veiklai: kuria ir modifikuoja naujus metodus, taiko dailės terapiją dirbdama su įvairiomis klientų grupėmis. Autorė daug keliauja, tad jos dailės terapijos seminarai žinomi ne tik Rusijoje, bet ir Vokietijoje, Ukrainoje, Latvijoje bei Lietuvoje. Šie seminarai, kaip ir knygoje pateikiami užsiėmimų aprašymai, pasižymi gilia pagarba kiekvienam žmogui, jo patyrimui, neišsenkančiu tikėjimu jo paties jėgomis ir gebėjimais.
Knygos vertėja, psichologė Aušra Pundzevičienė
Dailės terapija Lietuvoje – gana nauja, teoriškai bei praktiškai tik bręstanti terapijos rūšis, todėl ši knyga ypač laukiama ir gali būti naudinga tiek besidominčiam, pradedančiam, tiek dailės terapijos metodus jau praktiškai taikančiam specialistui: psichologui, pedagogui, socialiniam darbuotojui.
Autorė išsamiai pristato pagrindinius teorinius dailės terapijos aspektus, nemažai dėmesio skiria įvairiems teminiams užsiėmimams, terapiniams žaidimams. Dauguma aprašomų metodų – pačios autorės sukurti arba modifikuoti, pateikiami su išsamiais paaiškinimais ir iliustracijomis. Išskirtinis pristatomų metodų bruožas – kiekvieną terapinį užsiėmimą užbaigti transformuojant dailės kūrinį, surandant ir akcentuojant teigiamus dalykus, vidinius asmenybės resursus.
Aušra Šūmakarienė
Vaikų psichologė, dailės terapijos specialistė, Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos narė, Kūrybos terapijos namų steigėja ir vadovė
Autorė išsamiai pristato pagrindinius teorinius dailės terapijos aspektus, nemažai dėmesio skiria įvairiems teminiams užsiėmimams, terapiniams žaidimams. Dauguma aprašomų metodų – pačios autorės sukurti arba modifikuoti, pateikiami su išsamiais paaiškinimais ir iliustracijomis. Išskirtinis pristatomų metodų bruožas – kiekvieną terapinį užsiėmimą užbaigti transformuojant dailės kūrinį, surandant ir akcentuojant teigiamus dalykus, vidinius asmenybės resursus.
Aušra Šūmakarienė
Vaikų psichologė, dailės terapijos specialistė, Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos narė, Kūrybos terapijos namų steigėja ir vadovė
TURINYS
Dailės terapijos teorijos įvadas ................................................................... 5
Diagnostika dailės terapijoje ..................................................................... 18
Dailės terapijos diagnostikos metodo ribos ....................................... 25
Diagnostinis dailės terapijos metodų potencialas ............................ 31
Vaikų vaizduojamoji kūryba ................................................................ 40
Dailės terapijos erdvė ................................................................................. 46
Dailės terapijos sesijos (užsiėmimo) modelis ....................................... 52
Pavyzdžiai. Komentarai. Rekomendacijos ......................................... 56
Dailės terapijos užsiėmimų sistema ........................................................ 75
„Piešiame apskritimus“ ........................................................................ 77
„Piešiame medžius“ .............................................................................. 82
„Lėlių terapija“ ....................................................................................... 90
„Lėlių terapija namuose“ ...................................................................... 95
„Piešiame vardą“ ................................................................................. 105
„Piešiame kaukes“ ............................................................................... 116
„Piešiame agresiją“ .............................................................................. 132
„Istorijos piešinėliais“ ......................................................................... 137
„Lipdau iš plastilino“ .......................................................................... 146
„Dovanos ratu“ .................................................................................... 149
Pabaiga ........................................................................................................ 154
Literatūros sąrašas .................................................................................... 156
Priedai ......................................................................................................... 162
Papildoma medžiaga
Projekcinis psichologinio konsultavimo metodas
„Gėlėmis vaizduojama šeima“ ............................................................ 192
Dailės terapijos metodas panaudojant manų kruopas ................... 205
Dailės terapijos metodas „Konflikto linijos“ ................................... 212
Dailės terapijos metodas „Emocijų žemėlapis“ ............................... 218
Ina Banionienė, Aušra Pundzevičienė, "knyga vaikams apie psichologus", 2012m.
Knygelė skirta 3-11 metų vaikams, besiruošiantiems lankytis pas psichologą (psichoterapeutą). Iliustruota paveikslėliais, kuriuos galima spalvinti. Vaikams suprantama kalba aiškinama, kas yra psichologas, kodėl vaikai pas jį patenka, kaip atrodo kabinetas ir kas ten vyksta.
Knygelė naudinga ir tėvams - padės geriau suprasti, ko galima tikėtis iš psichologo ir psichoterapijos.
"Ši maža, bet labai svarbi knygelė padės vaikams ir jų tėvams geriau suprasti, pasiruošti ir nebijoti iššūkių psichologo ir psichoterapeuto kabinete. Procesas gali būti ilgas, ne visada smagus, ne visada suprantamas. Tačiau norint kartu sėkmingai įveikti Problemą, svarbu pasitikėti, bendradarbiauti ir kantriai keliauti į naują patyrimą."
Aušra Kurienė
"Paramos vaikams centro" vadovė, psichologė psichoterapeutė
Knygelė naudinga ir tėvams - padės geriau suprasti, ko galima tikėtis iš psichologo ir psichoterapijos.
"Ši maža, bet labai svarbi knygelė padės vaikams ir jų tėvams geriau suprasti, pasiruošti ir nebijoti iššūkių psichologo ir psichoterapeuto kabinete. Procesas gali būti ilgas, ne visada smagus, ne visada suprantamas. Tačiau norint kartu sėkmingai įveikti Problemą, svarbu pasitikėti, bendradarbiauti ir kantriai keliauti į naują patyrimą."
Aušra Kurienė
"Paramos vaikams centro" vadovė, psichologė psichoterapeutė
Violet Oaklander "PASLĖPTI LOBIAI. VAIKO VIDINIO PASAULIO ŽEMĖLAPIS", 2012m.
Kodėl verta skaityti Violetos Oaklander knygą „Paslėpti lobiai“
„Lango į vaiko pasaulį“ autorė Violeta Oaklander po dvidešimties metų parašė antrą knygą ir vėl mus drąsina: pravėrę langą į vaiko pasaulį, neabejotinai rasime lobį – jis slypi taip giliai, kad ne visada drįstame jo ieškoti. Tas lobis – vaiko kūrybinė dvasia, kurianti santykius, pasaulį ir jų sandūroje – unikalią vaiko savastį. Ji atspari ir galinti atlaikyti skaudžiausius išbandymus, kurių neturėtų patirti. Kartais slegiančios vaiką mintys ir jausmai užspaudžiami, tariamai išmetami, nuvertinami ir tampa trukdžiu jų gyvenime. Šioje knygoje Violeta Oaklander, aprašydama savo darbo metodus, nevengia atskleisti ir savo jausmų bei patyrimo, nes tai svarbu norint suprasti vaiką, jo raidos ypatumus ir kūrybiškai padėti jam atrasti save. Violetos Oaklander profesinė ir asmeninė branda yra didžioji šios knygos dovana mums, skaitytojams, ji vertinga ne tik psichologams, bet ir visiems, bendraujantiems su vaikais ar suaugusiaisiais.
Dr. doc. Rasa Bieliauskaitė, Vilniaus universiteto dėstytoja, Individualiosios psichologijos instituto steigėja ir psichologė
„Lango į vaiko pasaulį“ autorė Violeta Oaklander po dvidešimties metų parašė antrą knygą ir vėl mus drąsina: pravėrę langą į vaiko pasaulį, neabejotinai rasime lobį – jis slypi taip giliai, kad ne visada drįstame jo ieškoti. Tas lobis – vaiko kūrybinė dvasia, kurianti santykius, pasaulį ir jų sandūroje – unikalią vaiko savastį. Ji atspari ir galinti atlaikyti skaudžiausius išbandymus, kurių neturėtų patirti. Kartais slegiančios vaiką mintys ir jausmai užspaudžiami, tariamai išmetami, nuvertinami ir tampa trukdžiu jų gyvenime. Šioje knygoje Violeta Oaklander, aprašydama savo darbo metodus, nevengia atskleisti ir savo jausmų bei patyrimo, nes tai svarbu norint suprasti vaiką, jo raidos ypatumus ir kūrybiškai padėti jam atrasti save. Violetos Oaklander profesinė ir asmeninė branda yra didžioji šios knygos dovana mums, skaitytojams, ji vertinga ne tik psichologams, bet ir visiems, bendraujantiems su vaikais ar suaugusiaisiais.
Dr. doc. Rasa Bieliauskaitė, Vilniaus universiteto dėstytoja, Individualiosios psichologijos instituto steigėja ir psichologė
Pati užauginusi tris vaikus, dr. Violet Oaklander yra unikali psichoterapeutė – dirbdama su vaikais ji sugebėjo suderinti Geštalto terapijos teoriją, filosofiją ir praktiką, naudodama gausybę ekspresyvių technikų. Už savo nuopelnus V. Oaklander yra pripažįstama tarptautiniame lygyje. Nuo 1999m. greta psichoterapinio darbo su vaikais ir šeimomis, ji daug dėmesio skyrė mokymams, seminarams, supervizavimui ir rašymui. Kaip seminarų vedančioji ir supervizorė daug keliavo po visą pasaulį.
Tai jau antroji autorės knyga lietuvių kalba (2006m. išleista pirmoji jos knyga – „Langas į vaiko pasaulį“). Taip pat ji yra parašiusi straipsnių žurnalams bei skyrių kolegų knygose, įrašiusi audio ir videoįrašų apie psichoterapinį darbą su vaikais. Nuo 2007 metų V. Oaklander pasitraukė iš aktyvaus profesinio gyvenimo, jos darbus tęsia pelno nesiekianti organizacija – „Violet Solomon Oaklander Foundation“ (daugiau informacijos apie fondo veiklą galite rasti tinklapyje www.vsof.org).
Tai jau antroji autorės knyga lietuvių kalba (2006m. išleista pirmoji jos knyga – „Langas į vaiko pasaulį“). Taip pat ji yra parašiusi straipsnių žurnalams bei skyrių kolegų knygose, įrašiusi audio ir videoįrašų apie psichoterapinį darbą su vaikais. Nuo 2007 metų V. Oaklander pasitraukė iš aktyvaus profesinio gyvenimo, jos darbus tęsia pelno nesiekianti organizacija – „Violet Solomon Oaklander Foundation“ (daugiau informacijos apie fondo veiklą galite rasti tinklapyje www.vsof.org).
TURINYS
PIRMAS SKYRIUS
Įžanga
ANTRAS SKYRIUS
Kodėl vaikas patenka pas psichoterapeutą: raidos perspektyva
TREČIAS SKYRIUS
Vaikų ir paauglių psichoterapijos procesas
KETVIRTAS SKYRIUS
Vaikų ir paauglių savasties jutimo stiprinimas
PENKTAS SKYRIUS
Daugybė pykčio veidų
ŠEŠTAS SKYRIUS
Darbas su paaugliais
SEPTINTAS SKYRIUS
Netektis ir sielvartas
AŠTUNTAS SKYRIUS
Vaikų ir paauglių mokymas pasirūpinti savimi
DEVINTAS SKYRIUS
Darbas su labai mažais vaikais
DEŠIMTAS SKYRIUS
Darbas grupėse
VIENUOLIKTAS SKYRIUS
Vaikų, turinčių dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo simptomų, gydymas
DVYLIKTAS SKYRIUS
Naujoviškas muzikos taikymas psichoterapijoje
Pabaiga
Literatūra
PIRMAS SKYRIUS
Įžanga
ANTRAS SKYRIUS
Kodėl vaikas patenka pas psichoterapeutą: raidos perspektyva
TREČIAS SKYRIUS
Vaikų ir paauglių psichoterapijos procesas
KETVIRTAS SKYRIUS
Vaikų ir paauglių savasties jutimo stiprinimas
PENKTAS SKYRIUS
Daugybė pykčio veidų
ŠEŠTAS SKYRIUS
Darbas su paaugliais
SEPTINTAS SKYRIUS
Netektis ir sielvartas
AŠTUNTAS SKYRIUS
Vaikų ir paauglių mokymas pasirūpinti savimi
DEVINTAS SKYRIUS
Darbas su labai mažais vaikais
DEŠIMTAS SKYRIUS
Darbas grupėse
VIENUOLIKTAS SKYRIUS
Vaikų, turinčių dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo simptomų, gydymas
DVYLIKTAS SKYRIUS
Naujoviškas muzikos taikymas psichoterapijoje
Pabaiga
Literatūra
Irvin D. Yalom, "ŽIŪRĖTI Į SAULĘ: KAIP ĮVEIKTI MIRTIES BAIMĘ", 2008m.
Anotacija:
Kai patiriame mirties siaubą ar regime košmarus, ką galime padaryti, kad baimė mūsų neparalyžiuotų, o jei mirties baimė užslėpta, kaip ją atpažinti? Ir ką daryti, kad tas susitikimas su mirties baime nesunaikintų gyvenimo tikslo, o pabudintų mus visaverčiam gyvenimui? Apie tai ši garsaus amerikiečių psichoterapeuto Irvingo Yalomo knyga. Nors nagrinėdamas egzistencinius klausimus jis pasitelkia tiek antikos filosofus, tiek garsius šiuolaikinės psichologijos atstovus, pasak jo, gydo ne teorija ar idėjos, gydo žmonių tarpusavio santykiai.
Turinys:
Įžanga ir padėka
1. Mirtina žaizda
2. Atpažinti mirties baimę
3. Pabudimas
4. Minčių galia
5. Mirties baimės įveika per tarpusavio ryšį
6. Mirties suvokimas: Atsiminimai
7. Mirties baimė psichoterapijoje: Patarimai psichoterapeutams
Epilogas
Paaiškinimai
Apie autorių
Vienatvės nušviestas gyvenimas
Clarko Moustako „Vienatvė“ užima ypatingą vietą tiek tarp psichologijos veikalų, tiek tarp tekstų, kuriuose kalbama apie vienatvę. Tai bene pirmoji psichologijos knyga, kurioje pažvelgta į vienatvę paprasto žmogaus akimis ir prabilta įvairios gyvenimiškos patirties bei padėties visuomenėje asmenų lūpomis.
Knyga pradedama keliais skirtingais ir kartu labai kasdieniais pavyzdžiais, rodančiais, kad kiekvienas žmogus gali patirti vienatvę ir kokia skaudi ji gali būti. Autorius savo knygoje vis plečia tyrinėjimus: grįžta į vaikystę, atskleisdamas vaiko vienatvės išgyvenimų įvairovę ir sudėtingumą, pateikia paauglių mintis apie vienatvę, pažvelgia į beribes psichine liga sergančio žmogaus vienatvės gelmes. Dažniausiai vienatvė gyvenime suvokiama kaip skaudi ir neišvengiama netekties arba nesugebėjimo užmegzti žmogiškus santykius pasekmė, tačiau ji gali būti ir sąmoningo bei prasmingo pasirinkimo rezultatas. Skyriuje „Žmogus atskirtyje“ aprašyta, kaip vienatvę išgyvendavo sąmoningai ją pasirinkę žmonės: Himalajų užkariautojas Hermannas Buhlis, Antarktidos tyrinėtojas Richardas E. Byrdas, poetė Emily Dickinson ir kitos iškilios asmenybės. Autorius apibendrina gyvenimą ir tų žmonių, kurie buvo atsidūrę pačioje Olimpo viršūnėje – Amerikos prezidentų gyvenimą. Pasirodo, net žmonėms, nuolat esantiems šalies, neretai ir viso pasaulio dėmesio centre, kasdien bendraujantiems su šimtais žmonių, gali stigti paprastų žmogiškų ryšių. Turėdami daugybę patarėjų ir pagalbininkų, lemiamus sprendimus jie dažniausiai turi priimti vienumoje, išgyvendami visišką vienišumą. Autorius, įtaigiai parodydamas vienatvės universalumą, geba atskleisti ir kiekvieno asmens, apie kurio vienatvę kalba, individualybę; vienatvė, tas bendražmogiškas reiškinys, lydintis kiekvieną nuo gimimo iki mirties, visada išgyvenamas individualiai.
C. Moustakas primena, kad vienatvės patyrimo niekas negali išvengti. Su ja susiduria ir mažas vaikas, ir suaugęs žmogus, ją gali patirti tiek nepagydoma liga susirgęs ligonis, tiek visomis gyvenimo gėrybėmis apipiltas asmuo. Tačiau būtina skirti vienišumą (jį C. Moustakas vadina vienatvės nerimu) ir vienatvę. Vienišumas yra subjektyvus, skaudus žmogiškųjų ryšių stokos išgyvenimas ir jų ilgesys. Vienatvė – tai egzistencinė gyvenimo duotybė, tokia pat universali ir neišvengiama, kaip laisvė, meilė, prasmės siekimas ar mirtis. Kiekvienas žmogus yra vienišas tiek, kiek jis yra atskiras asmuo, kiek jis yra sudėtinga ir unikali asmenybė, iki galo nepažini ir neatskleidžiama. Vienatvė ne tik neišvengiama, bet ir būtina. Kiekvienam mūsų beveik kasdien tenka likti vienam su pačiu savimi – kad susikauptume, pamąstytume, įsijaustume ar apsispręstume. Kūryba – tiek meninė, tiek mokslinė – taip pat reikalauja ilgų vienumos valandų, dienų, mėnesių. Šį produktyvų atsiskyrimą dažnai lydi ir vienatvės išgyvenimas. Netgi daugelis kasdienių darbų susiję su vienuma ir vienatve. Pagaliau netgi tada, kai artimai bičiuliaujamasi ar mylima, vienatvė yra arti, ji gali būti skaudžiai juntama trumpam išsiskyrus, o kartais gali persmelkti kaip žaibas ir būnant kartu. Vis dėlto C. Moustakas įsitikinęs, kad egzistencinės vienatvės pripažinimas ir jos išgyvenimas yra būtinas asmeniui, tik taip jis tampa pačiu savimi, tai yra autentišku žmogumi. “Vienatvė pasižymi nuoširdumo ir gelmės galia, tai svarbi patirtis, – viena iš nedaugelio šiuolaikiniame gyvenime, – per kurią žmogus bendrauja su savimi. Ir per tą ryšį žmogus susiduria su savo paties būtimi. Jis atskleidžia gyvenimą, atskleidžia sau kas esąs, ko tikrai nori, savo egzistencijos prasmę, tikrąją savo ryšių su kitais esmę. Jis pirmą kartą atskleidžia ir suvokia tiesas, ilgą laiką skendėjusias migloje. Jo realybės iškraipymai staiga tampa apnuoginti ir peršviečiami. Jis ima regėti save ir kitus aiškesniu, tikresniu žvilgsniu, sustiprėja jo nuovoka.“
Nors C. Moustako knyga pavadinta „Vienatvė“, tai knyga ir apie meilę. Šios knygos atsiradimą paskatino vienatvė, išgyventa, kilus mylimos dukters netekimo grėsmei. Įvairių žmonių asmeninė patirtis šioje knygoje aprašoma labai atidžiai, jautriai ir pagarbiai, žodžiu – su meile. Visa knyga persmelkta įsitikinimu, kad tik pripažinus savo vienatvę ir laikant ją neatsiejama žmogiškojo pasaulio dalimi, galima subręsti ir atsiverti meilei, vadinasi -- atrasti ją, patirti ir išsaugoti.
Esu įsitikinęs, kad knygos autorius nėra žinomas ne tik eiliniam skaitytojui Lietuvoje, bet ir daugeliui specialistų, nors kalbant apie humanistinės psichologijos atsiradimą ir raidą jo pavardė visuomet rašoma greta tokių didžių šios krypties atstovų, kaip A. Maslow ir C. Rogersas, R. May ir J. Bugentalis. 1956 metais išleista jo redaguota knyga „Savastis: asmeninio augimo tyrinėjimai“ (The Self: Explorations in Personal Growth) buvo vienas pirmųjų sistemingų bandymų padėti pagrindus „žmogiškesnei“ psichologijai. C. Moustakas buvo pirmųjų susitikimų ir konferencijų, skatinusių humanistinės psichologijos, kaip naujo ir įtakingo judėjimo, atsiradimą, vienas organizatorių. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institutą -- vieną žymiausių pasaulyje humanistinės psichologijos tyrimų ir mokymų centrų. C. Moustakas – daugiau nei trijų dešimčių knygų autorius, neskaitant daugybės straipsnių žurnaluose ir mokslo darbų rinkiniuose. Ir visose knygose, pasirodžiusiose per 50 metų, atsispindi jo interesų pastovumas. Pirmiausia tai vaiko pasaulio supratimas ir psichologinė pagalba vaikams. Su ja susijęs ir dėmesys mokytojams – kelios knygos skirtos mokytojo saviraiškai ir laisvei, jo autentiškiems santykiams su mokiniu, sveikai aplinkai mokykloje kurti. Visą savo gyvenimą C. Moustakas kūrė psichologinės pagalbos vaikams metodus, jo pavardė dažnai rašoma šalia kitų žaidimų terapijos pradininkų. Savo profesinės veiklos pradžioje artimai bendradarbiavęs su C. Rogersu ir pradėjęs nuo nedirektyviosios terapijos taikymo vaikams, jis visą laiką tobulino savo vaikų žaidimų terapiją (pradžioje ją vadino egzistencine vaikų terapija, vėliau jai prigijo santykiožaidimų terapijos terminas). Be to, jis nuolat tobulino kokybinius žmogaus asmens, jo gyvenimo ir jo individualaus pasaulio tyrimo metodus, pagrįstus fenomenologija, taip pat sukūrė originalią euristinio tyrimo metodologiją, kurios pradmenų galima aptikti ir knygoje „Vienatvė“. C. Moustakas savo knygose nagrinėjo tokias visiems svarbias temas, kaip laisvė, kūrybiškumas, asmens individualybė, jo tapatumas, žmogiškieji ryšiai ir kt. Ir, žinoma, viso C. Moustako gyvenimo tema – vienatvė. Po pirmosios knygos „Vienatvė“ (1961) buvo išleistos ir kitos: „Vienatvė ir meilė“ (1972), „Vienatvės ir meilės portretai“ (1974), „Vienatvės prisilietimas“ (1975) ir visai neseniai -- 2004 metais -- pasirodė knyga „Vienatvė, kūrybiškumas ir meilė“. Ši knyga parašyta kartu su dukra – ta pačia Kerry Moustakas, kurios įgimta širdies liga ir rizikinga operacija ankstyvojoje vaikystėje sukėlė Clarkui stiprų vienatvės išgyvenimą ir paskatino jį nuoširdžiai susidomėti šia tema.
C.Moustako knyga „Vienatvė“ -- vienas tų retų veikalų, kurie, metams bėgant, nesensta ir nepraranda vertės. Tais pačiais metais kaip ir JAV pasirodžiusi Europoje danų kalba, netrukus ji buvo išversta ir išleista Japonijoje, vėliau ir kitomis Europos kalbomis. Džiugu, kad C. Moustakas apie vienatvę (arba pati vienatvė C.Moustako lūpomis) prabyla ir lietuviškai. Esu tikras, kad knyga bus suprantama ir sava kiekvienam lietuvių skaitytojui, kaip suprantami ir artimi kiekvienam žmogui yra Liūdesys ir Džiaugsmas, Nerimas ir Drąsa, Mirtis ir Gyvenimas, ir galiausiai – Vienatvė ir Meilė.
Aleksandras Kučinskas
Clarko Moustako „Vienatvė“ užima ypatingą vietą tiek tarp psichologijos veikalų, tiek tarp tekstų, kuriuose kalbama apie vienatvę. Tai bene pirmoji psichologijos knyga, kurioje pažvelgta į vienatvę paprasto žmogaus akimis ir prabilta įvairios gyvenimiškos patirties bei padėties visuomenėje asmenų lūpomis.
Knyga pradedama keliais skirtingais ir kartu labai kasdieniais pavyzdžiais, rodančiais, kad kiekvienas žmogus gali patirti vienatvę ir kokia skaudi ji gali būti. Autorius savo knygoje vis plečia tyrinėjimus: grįžta į vaikystę, atskleisdamas vaiko vienatvės išgyvenimų įvairovę ir sudėtingumą, pateikia paauglių mintis apie vienatvę, pažvelgia į beribes psichine liga sergančio žmogaus vienatvės gelmes. Dažniausiai vienatvė gyvenime suvokiama kaip skaudi ir neišvengiama netekties arba nesugebėjimo užmegzti žmogiškus santykius pasekmė, tačiau ji gali būti ir sąmoningo bei prasmingo pasirinkimo rezultatas. Skyriuje „Žmogus atskirtyje“ aprašyta, kaip vienatvę išgyvendavo sąmoningai ją pasirinkę žmonės: Himalajų užkariautojas Hermannas Buhlis, Antarktidos tyrinėtojas Richardas E. Byrdas, poetė Emily Dickinson ir kitos iškilios asmenybės. Autorius apibendrina gyvenimą ir tų žmonių, kurie buvo atsidūrę pačioje Olimpo viršūnėje – Amerikos prezidentų gyvenimą. Pasirodo, net žmonėms, nuolat esantiems šalies, neretai ir viso pasaulio dėmesio centre, kasdien bendraujantiems su šimtais žmonių, gali stigti paprastų žmogiškų ryšių. Turėdami daugybę patarėjų ir pagalbininkų, lemiamus sprendimus jie dažniausiai turi priimti vienumoje, išgyvendami visišką vienišumą. Autorius, įtaigiai parodydamas vienatvės universalumą, geba atskleisti ir kiekvieno asmens, apie kurio vienatvę kalba, individualybę; vienatvė, tas bendražmogiškas reiškinys, lydintis kiekvieną nuo gimimo iki mirties, visada išgyvenamas individualiai.
C. Moustakas primena, kad vienatvės patyrimo niekas negali išvengti. Su ja susiduria ir mažas vaikas, ir suaugęs žmogus, ją gali patirti tiek nepagydoma liga susirgęs ligonis, tiek visomis gyvenimo gėrybėmis apipiltas asmuo. Tačiau būtina skirti vienišumą (jį C. Moustakas vadina vienatvės nerimu) ir vienatvę. Vienišumas yra subjektyvus, skaudus žmogiškųjų ryšių stokos išgyvenimas ir jų ilgesys. Vienatvė – tai egzistencinė gyvenimo duotybė, tokia pat universali ir neišvengiama, kaip laisvė, meilė, prasmės siekimas ar mirtis. Kiekvienas žmogus yra vienišas tiek, kiek jis yra atskiras asmuo, kiek jis yra sudėtinga ir unikali asmenybė, iki galo nepažini ir neatskleidžiama. Vienatvė ne tik neišvengiama, bet ir būtina. Kiekvienam mūsų beveik kasdien tenka likti vienam su pačiu savimi – kad susikauptume, pamąstytume, įsijaustume ar apsispręstume. Kūryba – tiek meninė, tiek mokslinė – taip pat reikalauja ilgų vienumos valandų, dienų, mėnesių. Šį produktyvų atsiskyrimą dažnai lydi ir vienatvės išgyvenimas. Netgi daugelis kasdienių darbų susiję su vienuma ir vienatve. Pagaliau netgi tada, kai artimai bičiuliaujamasi ar mylima, vienatvė yra arti, ji gali būti skaudžiai juntama trumpam išsiskyrus, o kartais gali persmelkti kaip žaibas ir būnant kartu. Vis dėlto C. Moustakas įsitikinęs, kad egzistencinės vienatvės pripažinimas ir jos išgyvenimas yra būtinas asmeniui, tik taip jis tampa pačiu savimi, tai yra autentišku žmogumi. “Vienatvė pasižymi nuoširdumo ir gelmės galia, tai svarbi patirtis, – viena iš nedaugelio šiuolaikiniame gyvenime, – per kurią žmogus bendrauja su savimi. Ir per tą ryšį žmogus susiduria su savo paties būtimi. Jis atskleidžia gyvenimą, atskleidžia sau kas esąs, ko tikrai nori, savo egzistencijos prasmę, tikrąją savo ryšių su kitais esmę. Jis pirmą kartą atskleidžia ir suvokia tiesas, ilgą laiką skendėjusias migloje. Jo realybės iškraipymai staiga tampa apnuoginti ir peršviečiami. Jis ima regėti save ir kitus aiškesniu, tikresniu žvilgsniu, sustiprėja jo nuovoka.“
Nors C. Moustako knyga pavadinta „Vienatvė“, tai knyga ir apie meilę. Šios knygos atsiradimą paskatino vienatvė, išgyventa, kilus mylimos dukters netekimo grėsmei. Įvairių žmonių asmeninė patirtis šioje knygoje aprašoma labai atidžiai, jautriai ir pagarbiai, žodžiu – su meile. Visa knyga persmelkta įsitikinimu, kad tik pripažinus savo vienatvę ir laikant ją neatsiejama žmogiškojo pasaulio dalimi, galima subręsti ir atsiverti meilei, vadinasi -- atrasti ją, patirti ir išsaugoti.
Esu įsitikinęs, kad knygos autorius nėra žinomas ne tik eiliniam skaitytojui Lietuvoje, bet ir daugeliui specialistų, nors kalbant apie humanistinės psichologijos atsiradimą ir raidą jo pavardė visuomet rašoma greta tokių didžių šios krypties atstovų, kaip A. Maslow ir C. Rogersas, R. May ir J. Bugentalis. 1956 metais išleista jo redaguota knyga „Savastis: asmeninio augimo tyrinėjimai“ (The Self: Explorations in Personal Growth) buvo vienas pirmųjų sistemingų bandymų padėti pagrindus „žmogiškesnei“ psichologijai. C. Moustakas buvo pirmųjų susitikimų ir konferencijų, skatinusių humanistinės psichologijos, kaip naujo ir įtakingo judėjimo, atsiradimą, vienas organizatorių. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institutą -- vieną žymiausių pasaulyje humanistinės psichologijos tyrimų ir mokymų centrų. C. Moustakas – daugiau nei trijų dešimčių knygų autorius, neskaitant daugybės straipsnių žurnaluose ir mokslo darbų rinkiniuose. Ir visose knygose, pasirodžiusiose per 50 metų, atsispindi jo interesų pastovumas. Pirmiausia tai vaiko pasaulio supratimas ir psichologinė pagalba vaikams. Su ja susijęs ir dėmesys mokytojams – kelios knygos skirtos mokytojo saviraiškai ir laisvei, jo autentiškiems santykiams su mokiniu, sveikai aplinkai mokykloje kurti. Visą savo gyvenimą C. Moustakas kūrė psichologinės pagalbos vaikams metodus, jo pavardė dažnai rašoma šalia kitų žaidimų terapijos pradininkų. Savo profesinės veiklos pradžioje artimai bendradarbiavęs su C. Rogersu ir pradėjęs nuo nedirektyviosios terapijos taikymo vaikams, jis visą laiką tobulino savo vaikų žaidimų terapiją (pradžioje ją vadino egzistencine vaikų terapija, vėliau jai prigijo santykiožaidimų terapijos terminas). Be to, jis nuolat tobulino kokybinius žmogaus asmens, jo gyvenimo ir jo individualaus pasaulio tyrimo metodus, pagrįstus fenomenologija, taip pat sukūrė originalią euristinio tyrimo metodologiją, kurios pradmenų galima aptikti ir knygoje „Vienatvė“. C. Moustakas savo knygose nagrinėjo tokias visiems svarbias temas, kaip laisvė, kūrybiškumas, asmens individualybė, jo tapatumas, žmogiškieji ryšiai ir kt. Ir, žinoma, viso C. Moustako gyvenimo tema – vienatvė. Po pirmosios knygos „Vienatvė“ (1961) buvo išleistos ir kitos: „Vienatvė ir meilė“ (1972), „Vienatvės ir meilės portretai“ (1974), „Vienatvės prisilietimas“ (1975) ir visai neseniai -- 2004 metais -- pasirodė knyga „Vienatvė, kūrybiškumas ir meilė“. Ši knyga parašyta kartu su dukra – ta pačia Kerry Moustakas, kurios įgimta širdies liga ir rizikinga operacija ankstyvojoje vaikystėje sukėlė Clarkui stiprų vienatvės išgyvenimą ir paskatino jį nuoširdžiai susidomėti šia tema.
C.Moustako knyga „Vienatvė“ -- vienas tų retų veikalų, kurie, metams bėgant, nesensta ir nepraranda vertės. Tais pačiais metais kaip ir JAV pasirodžiusi Europoje danų kalba, netrukus ji buvo išversta ir išleista Japonijoje, vėliau ir kitomis Europos kalbomis. Džiugu, kad C. Moustakas apie vienatvę (arba pati vienatvė C.Moustako lūpomis) prabyla ir lietuviškai. Esu tikras, kad knyga bus suprantama ir sava kiekvienam lietuvių skaitytojui, kaip suprantami ir artimi kiekvienam žmogui yra Liūdesys ir Džiaugsmas, Nerimas ir Drąsa, Mirtis ir Gyvenimas, ir galiausiai – Vienatvė ir Meilė.
Aleksandras Kučinskas
"Žmogaus psichologijos studijos" išleistos knygos:
- Natalie Goldberg "Apie rašymą: kaip išlaisvinti vidinį rašytoją". 2015m.
- Ona Bitutė "Ežiukas Poviliukas jaukinasi baimę". 2014m.
- Paul Pearsall "Psichologai irgi klysta". 2013m.
- Olegas Lukjanovas "Psichoterapija - tai ne tai, ko jūs tikitės". 2013m.
- Liudmila Lebedeva. "Dailės terapija: teorija ir praktika". 2013m.
- Violet Oaklander, "Paslėpti lobiai. Vaiko vidinio pasaulio žemėlapis", 2012m.
- Ina Banionienė, Aušra Pundzevičienė, "knyga vaikams apie psichologus", 2012m.
- Irvin D. Yalom, "Žiūrėti į saulę: kaip įveikti mirties baimę", 2008m.
- Clark Moustakas, "Vienatvė", 2008m.
- Violet Oaklander, "Langas į vaiko pasaulį", 2007m. - tiražas išparduotas.
